Instinkto nelaisvėje

Papasakoti apie vaiko bėdas, apie tai su kokiais sunkumais jis susiduria, kokias traumas patiria ir kokias žymes vaiko gyvenime tos traumos palieka  - vienu prisėdimu turbūt neįmanoma. Toks pasakojimas greičiausiai nesigautų ir  pakankamai vientisas – t.y. viename taške pradėtas ir kitame pabaigtas. Ir problema yra ne tiek tame, kad klausimas sudėtingas, o daugiau tame, kad mes esame pakankamai sudėtingai „sukonstruoti“. 
Galima ilgai ginčytis apie mūsų prigimtį (iš kurios beždžionės išsivystėme), bet, net jei prie mūsų atsiradimo yra nagus prikišę ateiviai iš NSO, vis tiek mūsų psichologijos pagrindas, kad ir kaip beišvedžiotume, yra savisaugos instinktas, beje, specifinis – žmogiškasis. 
Kas tai per instinktas? Iš karto taip ir neatsakysi. Instinktas vienas, o susideda jis lyg ir iš trijų dalių:

Pirma – individualaus savisaugos instinkto. Jis svarbus kiekvienam individualiai – tai asmeninio išgyvenimo instinktas. Jei kas nors mus pamestų dykumoje ar bekraščiame miške, mes greičiausiai pamirštume apie viską pasaulyje – etiketo taisykles, savo ambicijas, socialinę padėti, netgi apie seksą. Mes stengtumėmės išgyventi visomis savo išgalėmis ir visomis prieinamomis priemonėmis.

Antra – hierarchinio instinkto, arba kitaip – grupės savisaugos instinkto.  Jį iliustruoti kiek sunkiau. Įsivaizduokite, jog jums visiškai nereikia kovoti už savo išgyvenimą, kad jūs esate nemirtingas ir nesužeidžiamas ir kad jūsų gyvenime visiškai (t.y. absoliučiai) nėra sekso. Kuo jūs tada užsiimsite? Greičiausiai Jūs imsitės „styguoti“ savo santykius su kitais žmonėmis, stengsitės pakelti savo socialinį statusą, kitaip kalbant, imsite kovoti už pirmąją vietą savo socialinėje grupėje.

Trečia – lytinio instinkto, arba kalbant moksliškiau – rūšies savisaugos instinkto. Su juo viskas paprasčiau. Giminė turi plėstis, rūšis turi išlikti, todėl kažkuriais momentais, kad išspręsti šį uždavinį, seksualumas ima viršų. Ir, kad ir kokios kliūtys mus stabdytų, kad ir kokie pavojai mūsų lauktų, mes (bent jau gamta to iš mūsų tikisi) atsiduosime šios savisaugos instinkto dalies valiai ir pradėsime seksualinius santykius, kad išsaugoti ateičiai savo genus.

Žmogui ateinant į šį pasaulį, jame jau yra užprogramuotos visos trys minėto savisaugos instinkto sudedamosios dalys. Mažyliui augant ir vystantis, atitinkami poreikiai – saugumo jausmo, socialinės sėkmės ir seksualinio pasitenkinimo – nuosekliai apie save primins.  
Šių poreikių realizacija vaikui yra gyvybės ir mirties klausimas – jis turi rasti būdus patenkinti kiekvieną iš jų. Ir tai ne kaprizas!
Vaikas taps tuo, kuo taps pagal šios ilgos ir sudėtingos trasos su kliūtimis įveikimo rezultatus.

Jei kiekvienas iš išvardintų poreikių bus deramai patenkintas – tai maždaug po aštuoniolikos metų mes gausime visavertę ir sveiką asmenybę, sugebančią atsilaikyti prieš gyvenimo negandas ir būti laiminga. 
Jei taip neatsitiks (dažnai kaip tik taip ir nutinka), tai atvirkščiai – mes gausime liguistai pažeidžiamą žmogų, kuris, deja, negali, na, gal tiesiog nemoka būti laimingu.

Mes esame tuo – kuo tapome asmenybės formavimo etape, bandydami patenkinti bazinius savo poreikius. 

Jei mums  nepavyksta realizuoti savo poreikio būti saugiu – mes pavydėtinai reguliariai jausime nerimą ir kankinsimės dėl nesaugumo pojūčio.
Jei mums  nepasitaiko galimybė patenkinti savo socialinių laimėjimų poreikio – tai mes visą laiką kankinsimės dėl nepasitenkinimo savimi ir savo gyvenimu.
Jei mūsų seksualinio pasitenkinimo poreikis susidurs savo kelyje su rimtomis kliūtimis – tai kaltės jausmas, ko gero, taps pastoviu mūsų gyvenimo palydovu, mums nepatiks mūsų poelgiai, mes nuolatos už juos sau priekaištausime, mus kasdien grauš sąžinė. 
Štai tokie statymai...
Todėl, gal yra prasmė labai pasistengti ir padėti Mažyliui bei jo tėvams sužaisti šį ganėtinai „kietą“ žaidimą?

Gyvenimas tęsiasi, mes augame ir reikia išmokti kruopščiai, atsargiai uždaryti duris į savo vaikystę -  uždaryti, o ne užtrenkti...
(tęsinys netrukus) 

VšĮ „Vijolina“ prezidentas
Vytas Kokšta

SmagiosVestuvės.lt
NetradicinėsKelionės.lt